Kaip neeikvoti savo dėmesio veltui ir nekentėti nuo multi-tasking’o

Šiuo metu dirbi bent prie keletos projektų, vadovas ar komandos draugas ką tik ant stalo padėjo dar šūsnį dokumentų su naujais reikalavimais, tuo pačiu metu galvoji, ką pasidaryti (ar padaryti šeimai) vakarienei, kada spėti užsukti į kirpyklą, dar prisimeni, jog pašto dėžutėje jau susidariusi krūvelė laiškų su dviženkliu skaičiumi ant jos ir galiausiai kažkur toli prote suvirpa mintis, jog pasižadėjai draugams, jog bėgsi su jais viename iš maratonų renginių..

Žongliruoji užduotimis ne prasčiau nei cirko artistas, tačiau grįžęs namo jautiesi išsękęs, pervargęs ir slogios nuotaikos.

Kartais sutrinka miegas, sparčiai svyruoja emocinė būsena, net ir įveikus keletą tikslų, nejaučiama veiklos pilnatvė bei pasitenkinimas, trūksta motyvacijos veikloms, kurios anksčiau teikdavo džiaugsmą. Pažįstama situacija?

Šiuolaikinis laikotarpis pasižymi neaprėpiamais informacijos kiekiais.

Tokiais didžiuliais, kokių žmogaus protas negali efektyviai apdoroti be jokios sistemos ar metodo. Visko tiesiog per daug – draugė įsikėlė naują nuotrauką iš atostogų, darbe kolega paprašė paruošti pristatymą potencialiems klientams, jūsų mėgiama futbolo komanda laimėjo rungtynes, Japonijoje vyko kasmetinis sakurų festivalis, perskaitėte, kad kava su sviestu yra sveika ir naudinga, prisiminėte, kad reikia susiskaičiuoti bei susimokėti mokesčius.

Ir tai yra vos kelios sekundės mūsų duomenų perpildytose dienose.

Mokslininkai jau ne kartą įrodė, kad keletos sudėtingų užduočių atlikimas vienu metu yra ypatingai kenkia produktyvumui bei savijautai.

Daugiau apie multi-tasking arba keletos užduočių darymo vienu metu fenomeną gali perskaityti čia.

Todėl mes paruošėme 6 patarimus, leisiančius Tau pasinaudoti efektyviausiu darbo metodu – vienos užduoties darymu vienu metu, maksimaliai susitelkus į tai, ką darote čia ir dabar:

  1. Išorinės smegenys: visuomet po ranka turėk lapą popieriaus ar užrašų knygelę, kuriuose užsirašysi netikėtai kilusias mintis (priminimus apie reikiamus atlikti darbus, kūrybiškas idėjas ir pan.), tai leis apsisaugoti nuo spontaniškų darbų kaitaliojimų jų eigoje. Netikėtai kilo gera mintis – užsirašykite ir grįžkite prie atliekamos užduoties, nesiblakšykite.

  2. Planuokite savo dienos darbus blokais po 20, 40 arba 90 minučių: kiekvienai norimai atlikti užduočiai paskirkite konkretų laiką ir jį naudokite tik tam darbui, ir niekam kitam. Jeigu suplanavote 40 minučių atsakinėjimui į el.laiškus, stenkitės maksimaliai susikaupti tik šiai užduočiai (išlikti susikaupus tam tikrą laiko tarpą padės laikmatis su signalu), kai laikas baigsis, eikite pailsėti.

  3. Darykite reguliarias pertraukas, per kurias leiskite savo protui šiek tiek atsikvėpti – nueikite atsigerti vandens, atlikite keletą dinamiškų mankštos pratimų ar tiesiog pakalbėkite su kolega prie puodelio kavos. Pertraukos neturėtų viršyti 10-15 minučių ir būti sutelktos į visiškai priešingos veiklos negu darbas atlikimą (nepatartina praleisti pertraukos laiko tiesiog toliau sėdint prie darbo stalo ar monotoniškai slystant per socialinių medijų naujienų srautus).

  4. Jeigu jaučiate nenumaldomą norą pradėti daryti kažką kitką, keletą kartų giliai įkvėpkite ir neleiskite dėmesiui nukrypti. Pamažu treniruokite save ir pamatysite, kad po keletos savaičių susitvarkyti su spontaniškais impulsais tampa vis lengviau ir lengviau. Dėmesio valdymas tarsi raumuo – reguliariai treniruojant, jis stiprėja.

  5. Išjunkite kompiuterio ir mobilaus telefono garsus bei pasistenkite atsiriboti nuo aplinkos garsų. Tai padės greitai nepamesti dėmesio dėl žinutės Facebook’e ar skambučio telefone. Biurų patalpose, kuriose dirba daugiau nei vienas žmogus gudrybe gali būti ausinių naudojimas net ir neklausant muzikos. Žmonės, matydami kolegą su ausinėmis bus mažiau linkę jį trukdyti.

  6. Nepervertinkite savo jėgų. Jeigu tik pradėjote taikyti tokią metodiką, nenusistatykite dienos plano, kad turėsite 8 ar daugiau efektyvaus darbo valandas. Pradžioje susidursite su sunkumais įdiegiant naują elgsenos modelį, todėl nepradėkite kaltinti savęs, o nuosekliai sutelkite jėgas į naujo įpročio ugdymą. Visiškai normalu pačioje pradžioje turėti valandą ar net mažiau kokybiško darbo, tačiau nuosekliai treniruojantis šį laiką sparčiai padvigubinsite ar patrigubinsite.

Pradžioje įgyvendinti elgsenos pokytį tarp daugybės užduočių darymo vienu metu ir susitelkimo į vieną užduotį gali būti sunku, ypač jeigu esate pratę nuolatos persijunginėti tarp veiklų, jas tarsi atlikinėti vienu metu.

Ilgainiui išmoksite pusvalandį ar valandą nepertraukiamai dirbti tik su viena užduotimi ir pasiekti vis geresnius rezultatus.

O sustiprinus įgūdžius jums atsivers visiškai naujos galimybės ir mitai apie kažką, kas sugeba 4 valandų darbą atlikti per 1 valandą ar net greičiau, jūsų nebestebins.