Vienu metu atliekamų keletos užduočių fenomenas (multi-tasking): ką teigia mokslininkai?

Dėmesio procesas yra viena iš intensyviausiai studijuojamų temų psichologijoje ir kognityviniame neuromoksle.

Pasak Valstybinio psichinės sveikatos centro, dėmesys – psichinės veiklos sutelkimas į tam tikrą objektą, atsiribojant nuo nesvarbių veiklų. Jis būna dviejų rūšių – valingas (asmens dėmesys kontroliuojamas jo paties ir sutelktas į tam tikrus objektus ar veiksmą) ir nevalingas (dėmesys nesąmoningai yra patraukiamas dirgiklių – išorinio įvyko, garso, šviesos, ar vidinių apmąstymų).

Sugebėjimas valdyti dėmesį yra neatsiejamas nuo mūsų šiuolaikinio gyvenimo ritmo.

Milžiniški informacijos kiekiai, atakuojantys mus iš visų pusių, pradedant nuo socialinių medijų ir kolegų darbe, baigiant artimaisiais ir mūsų pačių mintimis, priverčia arba pasiduoti beribiam duomenų kiekio cunamiui, arba išmokti plaukti ant jo tarsi su banglente.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių mąstymo modelių, kai kalbame apie dėmesį yra vadinamasis multi-tasking, arba kitais žodžiais, keletos ar daugiau užduočių darymas vienu metu. Vis dar nemaža dalis visuomenės tiki, jog tokia elgsena ne tik egzistuoja, bet ir yra labai efektyvi (tokių įgūdžių kaip reikalavimo būsimiems darbuotojams kartais net gali rasti darbo skelbimuose!).

Nors tiesa, sutvirtinta mokslininkų, yra akivaizdi – mūsų smegenys vienu metu gali būti kokybiškai sutelkusios dėmesį į vieną objektą.

Tas jausmas, kurį jaučiate kai, regis, vienu metu, kalbate telefonu, užrašinėjate pašnekovo mintis ant popieriaus, geriate kavą ir dar spėjate pagalvoti apie laukiantį susitikimą su klientais, tarsi savaime įrodo, jog multi-tasking yra įmanomas. Iš tiesų tokio proceso metu mūsų smegenys tokiu žaibišku greičiu persijunginėja nuo vienos užduoties prie kitos, kad mums sąmoningai atrodo, jog mes viską darome tiesiog vienu metu.

Bet iš tiesų tiesiog eikvojame daugiau energijos pačiam “persijunginėjimo” veiksmui, negu atliekamoms užduotims.

Amerikos psichologų asociacijos tyrimuose pastebėta, kad žmogaus smegenys tiesiog nėra išsivysčiusios taip, kad vienu metu galėtų atlikti daugiau negu vieną sudėtingą užduotį (jeigu namie plaunate indus ir klausotės muzikos, tai nesudaro milžiniškų kliūčių protui dėl tų veiksmų žemo kompleksiškumo).

Operatyviai apžvelkime du mokslinius tyrimus apie keletos užduočių darymą vienu metu – kiek tai yra efektyvu ir kokių rezultatų galime pasiekti?

  • 2001-aisiais metais paskelbtame darbe, mokslininkai Joshua Rubinstein, Jeffrey Evans ir David Meyer tyrė, kokią įtaką jauniems žmonėms daro greiti vienos užduoties pakeitimai kita, bei kiek dėmesio bei energijos tai jiems kainuoja. Pastebėta, kad spręsdami matematikos problemas ir priversti greitai pradėti dėlioti geometrinius objektus pagal tam tikras taisykles, visi jaunuoliai prarasdavo didelę dalį laiko, kol vėl susikaupdavo prie pasikeitusios užduoties pobūdžio. Tyrimo dalyviai viso eksperimento metu prarasdavo ypatingai daug laiko, jeigu greitai pakeisdavo vieną sudėtingą užduotį kita.

  • Staigus dėmesio keitimas gali atrodyti tiesiog kai produktyvumo trūkumas, tačiau kartu tai yra ir labai pavojingas įprotis, galintis turėti milžiniškų pasėkmių atliekant tokias užduotis kaip automobilio ar kitos transporto priemonės vairavimas. 2003-aisiais metais mokslininkai N. Yeung ir S. Monsell įrodė, kad kalbėjimas mobiliuoju telefonu ir vairavimas yra tokios nesuderinamos veiklos, jog važiuojant apie 45 kilometrus per valandą greičiu, užtenka vos pusę sekundės atitraukti dėmesį, kad jis taptų pražūtingas; atsitrenkiant į kliūtį, kuri būtų buvusi pastebėta susikaupimo būsenoje.

Kaip pastebėjote, keletos užduočių atilikinėjimas vienu metu veikia trejopai:

  1. Tai yra mažiau efektyvu negu susikaupti ir dirbti tik ties viena užduotimi, nepaisant to, kad mums dažnai gali atrodyti priešingai;

  2. Keletos užduočių darymas vienu metu yra sudėtingas ir reikalauja daug smegenų resursų, kas lemia greitesnį pavargimą bei sugebėjimus sutelkti dėmesį tik trumpą laiko periodą;

  3. Galiausiai, toks beprotiškas skubėjimas ir visko atlikimas vienu metu lemia neigiamų stimulų pasėkmių suaktyvėjimą, tokių kaip stresas ar greitas pervargimas.

Kituose straipsniuose pristatysime geriausius metodus, skirtus rezultatyviau naudoti savo dėmesio resursus, neatlikinėti daugybės užduočių vienu metu ir neleisti savo protui blaškytis, taip eikvojant ir taip ribotą energiją bei laiką.