Viešojo kalbėjimo profesionalė pataria, kaip įveikti auditorijos baimę

Grigorij Batasčiuk nuotrauka

Baimė kalbėti viešai, nerimas susimauti ar būti nesuprastu – su šiomis ribojančiomis emocijomis susiduria tūkstančiai žmonių visame pasaulyje. “Kiekvienas susimovimas tėra vienas variantas, kaip daryti nereikia” – šypsodamasi nuramina viešojo kalbėjimo profesionalė Greta Šiaučiūnaitė.

STRONG.lt podcast interviu metu viešojo kalbėjimo ir lyderystės klubo “First Toastmasters of Lithuania” prezidentė ir vidinių mokymų trenerė noriai dalinosi scenos baimės, auditorijos ir streso valdymo patirtimi bei žiniomis. 

“Mes nei vienas tik gimę nemokame važiuoti dviračiu, su viešuoju kalbėjimu yra tas pats” – pabrėžia Greta Šiaučiūnaitė, paklausta apie tai, ar viešojo kalbėjimo įgūdžiai yra įgimti ar įgyti. Nors bene visi esame girdėję, jog viešojo kalbėjimo baimė daugumai žmonių yra didesnė nei mirties ar aukščio baimė, ją įveikti gali kiekvienas, tinkamai pasiruošęs, žinodamas tam tikras metodikas ir išsiugdęs konkrečius įgūdžius.

Mūsų prigimtiniai troškimai yra du – būti mylimiems ir būti suprastiems” – pokalbį pradėjo Greta Šiaučiūnaitė. Pasak trenerės, išėjimas kalbėti viešai yra tarsi apsinuoginimas, kuris natūraliai kelia riziką būti nesuprastu, neįvertintu, todėl profesionali lektorė teigia, jog nerimas prieš žengimą ant scenos yra normalus. Ji pati pripažįsta, kad jeigu pradėtų nebejausti baimės, greičiausiai nustotų viešai kalbėti, nes kol nerimauji, tol matai, jog tau rūpi.

Tačiau rūpintis galima dėl keletos skirtingų priežasčių, kurios atitinkamai lemia ir skirtingą rezultatą. Pirmasis variantas yra nerimas dėl savo paties pasirodymo, gero įvaizdžio ir kitų Ego maitinamų paskatų, o antrasis yra nerimas dėl turinio, dėl pagrindinės kalbos žinutės bei prasmės.  

Pirmuoju atveju požiūris, kai pagrindinis tikslas yra parodyti save, neretai kalbėtojui sudaro daugiau kliūčių palikti auditorijai neišdildomą įspūdį. Tuo tarpu antruoju atveju, kalbėtojo dėmesys yra maksimaliai sutelkiamas į turinį ir leidžia šiek tiek atsipalaiduoti kalbėtojui ir tokiu būdu ištransliuoti savo žinias efektyviau, įtaigiau ir įsimintiniau.

“Sutelkus dėmesį į turinį, tavo vidinės baimės tampa antraplanės, o tai stipriai sumažina patiriamą stresą” – Gretai antrino interviu vedėjas Tomas Lekavičius. Pasak jo, pradedančiajam kalbėtojui labai lengvai koją gali pakišti asmeninės charizmos ir patirties trūkumas, todėl verta, ypač pradžioje, labiausiai akcentuoti kalbos turinį, o ne patį kalbėtoją.

Tačiau netgi tinkamai pasiruošus ir sutelkus dėmesį į kalbos turinį, kartais iškyla netikėtumų – neįsijungia skaidrės, neveikia mikrofonas, kažkas netyčia nuverčia vandens stiklinę ant tavo užrašų arba einant ant scenos nusilauži kulniuką.

Netikėtumų kalbant visuomet iškils, tačiau kaip jiems pasiruošti? Geriausias mokytojas – praktika, neabejoja viešojo kalbėjimo profesionalė Greta Šiaučiūnaitė. Tačiau kaupiant tą patirtį, verta atsiminti keletą patarimų, siekiant išvengti nemalonių situacijų ant scenos:

  1. Pirmiausia paklausk savęs: “Ar tikrai man reikia kalbėti?”. Galbūt ši užduotis buvo deleguota arba viešajam kalbėjimui jaučiate į fobiją panašius jausmus. Tuomet verta tiesiog perleisti šią galimybę kitam ir nesijaudinti, kadangi tai tėra vienas iš įgūdžių, ir kai kuriems iš mūsų reikia daugiau laiko jam sustiprinti.

  2. Įsivaizduok 3 pačius blogiausius scenarijus, kurie gali nutikti ant scenos ir užsirašyk ant lapo popieriaus, kaip iš jų galėtum išsisukti. Ypatingai svarbu šiame žingsnyje konkrečiai užsirašyti savo idėjas, o ne tik apie jas pagalvoti.

  3. Turėk tikslą. Tikslas, būdamas kelrode žvaigžde ne tik viešajame kalbėjime, bet ir kitose veiklose, padeda nustatyti kryptį ir užtikrinti, kad patenkinsi savo ir auditorijos lūkesčius.

  4. Nebijoti eksperimentuoti, mokytis, klysti ir susimauti. Tik tokiu būdu patirsite ir daugiausia džiaugsmo, ir suteiksite didžiausią vertę klausytojams.

“Viešasis kalbėjimas yra dalinimasis” – interviu baigia Greta Šiaučiūnaitė, todėl jeigu jaučiate, jog turite kuo pasidalinti – drąsiai eikite ir kalbėkite, o įgūdis išaugs besitreniruojant.